End‐user Oriented Public‐private Partnerships in Real Estate Industry

The European Union (EU) is reforming its public services and suggesting Public‐Private Partnerships (PPPs) as a solution for producing high quality and cost effective real estate service delivery. However, the use of PPP approach in real estate industries has been found to have significant constraints related to the end‐users’ (general public's) perspective. The purpose of the paper is to show how PPP projects have failed to produce desirable characteristics expressed in purchasing processes and fulfilment of the end‐user expectations. While the customer‐oriented development of public services and the needs of the end‐users were noted to be crucial points in all five major Finnish PPP projects studied, the case studies pointed out a fundamental lack of understanding and maintaining the end‐user perspective through the tendering and evaluation processes. Especially, in the final stage of evaluation, and evaluation criteria used to decision making, the disappearance of the end‐users’ perspective was evident. The findings are further used to develop a new suggested Public‐Private‐People Partnership (4P) model. The results can be useful to the public sector's purchasers and to the private sector's providers to understand the limitations of current PPP practices and to further develop their practices towards more customer‐oriented service production. Santrauka Europos Sąjunga (ES) vykdo viešųjų paslaugų reformą ir viešąsias bei privačiąsias partnerystes (VPP) siūlo kaip sprendimą teikti pigias ir kokybiškas nekilnojamojo turto paslaugas. Tačiau pastebėta, kad nekilnojamojo turto sektoriuose VPP požiūris susiduria su reikšmingais suvaržymais, kurie yra susiję su galutinių vartotojų (plačiosios visuomenės) perspektyva. Šiame darbe siekiama pademonstruoti, kaip VPP projektams nepavyko pasiekti pirkimo procesuose numatytų pageidaujamų charakteristikų ir patenkinti galutinio vartotojo lūkesčius. Nors visi penki pagrindiniai Suomijos VPP projektai, kurie yra nagrinėjami darbe, į klientą orientuotą viešųjų paslaugų plėtrą ir galutinių vartotojų poreikius nurodo kaip svarbiausius punktus, atvejo tyrimai parodė, kad gebėjimo suprasti bei išlaikyti galutinio vartotojo perspektyvą iš esmės trūko ir organizuojant konkursus, ir vertinant. Galutinio vartotojo perspektyvos išnykimas ypač akivaizdžiai išreiškia galutinis vertinimo etapas ir vertinimo kriterijai, kuriais grindžiami sprendimai. Išvados pritaikytos plėtojant naują siūlomą viešosios bei privačiosios žmonių partnerystės (VPŽP) modelį. Rezultatai naudos gali duoti viešojo sektoriaus pirkėjams ir privačiojo sektoriaus tiekėjams, siekiant suprasti esamų VPP praktikų ribotumą ir toliau plėtojant savo praktikas, kad teikiamos paslaugos būtų labiau orientuotos į klientą.