Straipsnyje svarstoma, kaip kūniškas judėjimas ir jutiminė patirtis nusėda kaip atminties ir tradicijos forma. Remiamasi Edmundu Husserliu, kuris teigia, jog kiekvieno subjekto „primordialinis buvimas“ savyje talpina ne tik asmeninę praeitį, bet ir kitų žmonių „primordialinį buvimą“. Tai reiškia, kad kiekvieno iš mūsų judesiai, laikysena ir kūniški įpročiai kyla ne vien iš individualios patirties, bet ir iš tarpkūniško santykio, iš patirčių, kurios perduodamos per kartas. Kinestetinė sedimentacija apima ne tik kūno judėjimą, bet ir daiktus bei vietas, kurios tampa mūsų patirties liudytojomis: įrankiais, namais, vaikystės kambariu, fotografijomis. Per juos išlaikome ryšį su savo praeitimi ir su kitų buvimu savo pasaulyje. Toliau, remiantis Husserlio empatijos samprata, galima aiškintis, kaip mano kūnas empatiškai tapatinasi su Kitu per erdvinį ir tarpkūnišką santykį. Tai atliekama per skirtingas tarpkūniškos sąveikos kongruencijos formas – transpoziciją, rotaciją, refleksiją ir komplementaciją. Šiuos reiškinius galima iliustruoti šokio pavyzdžiu, ypač pramoginiu poriniu šokiu, kur judėjimas, ritmas ir partnerystė tampa tarpkūniškos atminties praktika. Remiuosi savo pokalbiais su šokių mokytojais Jūrate ir Česlovu Norvaišomis, kurie pasakojo apie savo mokymąsi pas Alexą Moore’ą (1901–1991). Jie pabrėžė, kad šokyje kūnas niekada nenustoja judėti – judesys yra nenutrūkstamas srautas, o mokymasis vyksta ne per žodžius ar schemas, bet per bendrą kūnišką veikimą. Ši patirtis leido man suvokti, kad šokio technika ir mokymo(si) būdas – tai sedimentuota kūniška tradicija, perduodama iš mokytojo mokiniui, iš vienos kartos kitai. Porinis šokis akivaizdžiai atsiskleidžia per papildomumo principą. Ši tarpkūniška atmintis yra tiek sinchroninė, kai du kūnai juda kartu „atrakindami“ vienas kitą, tiek diachroninė, kai judėjimo patirtis perduodama mokytojo mokiniui, taip pat iš tėvų vaikams. Mano tėvai buvo mano senelių rankose. Aš pats buvau laikomas tėvų rankose, taip pat ir pats laikau savo rankose vaiką, tęsdamas tą pačią kūnišką patirtį. Lygiai taip pat yra žvelgiant atgal – mano seneliai irgi buvo prosenelių rankose. Ir taip toliau. Todėl sakau – mes visi esame savo protėvių rankose. (Santraukai versti naudotasi CHAT GPT.)
Gediminas Karoblis (Wed,) studied this question.